Upė danguje: kodėl skrydis namo trumpesnis nei skrydis ten

Atsiverskite bet kurį šio rudens grįžtamąjį bilietą ir pažiūrėkite į abu skrydžio trukmės laikus – nuo vartų iki vartų, o ne į laikrodį išvykimo tabloje. Daugelyje maršrutų abu skrydžio etapai nėra vienodo ilgio. Tas pats orlaivis, tas pats atstumas, o skrydis namo suplanuotas dvidešimčia ar trisdešimčia minučių trumpesnis nei skrydis ten.

Šis skirtumas nėra apvalinimo paklaida, ir netrukus jis dar padidės. Nuo rugsėjo vidurio vėjo juosta maždaug dešimties kilometrų aukštyje virš jūsų galvos pradeda greitėti ir tolydžio greitėja iki pat vasario. Ji lemia, kiek truks jūsų skrydis, kiek jis sudegins kuro, koks bus kelionės sklandumas ir, blogą dieną, ar orlaivis spės laiku į kitą reisą. Niekas lėktuve to niekada nemato.

Oro upė dešimties kilometrų aukštyje

Ten, kur šaltas poliarinis oras susitinka su šiltesniu subtropiniu oru, susidaro riba, o sukantis planetai vėjas išilgai tos ribos susiorganizuoja į greitą, suplokštėjusią juostą – poliarinę reaktyvinę srovę. Ji plyti maždaug nuo 9 iki 12 kilometrų aukštyje, teka apytiksliai iš vakarų į rytus ir vingiuoja milžiniškomis kilpomis, kurios tempia paskui save orus prie žemės paviršiaus. Todėl žemėlapis už orų prognozės taip dažnai atrodo kaip reaktyvinės srovės, o ne žemės paviršiaus, vaizdas.

Jos šerdyje vėjo greitis dažniausiai gerokai viršija 150 km/h, o giliausią žiemą stipriausios šerdys peržengia 300 km/h ribą. Reaktyvinė srovė nėra retas reiškinys – ji plyti virš Europos didžiąją metų dalį, tik kartais greitesnė ar lėtesnė, labiau į šiaurę ar labiau į pietus.

Nemaloni detalė, žiūrint iš sėdynės 26-oje eilėje, yra ta, kad keleiviniai lėktuvai kaip tik ir skrenda tokiame aukštyje – nuo 10 iki 12 kilometrų. Tiesiai per ją. A320 ar 737 juda maždaug 840 km/h greičiu oro atžvilgiu, o tas oras taip pat juda. Pridėkite 150 km/h pavėjį, ir orlaivis žemės atžvilgiu įveikia atstumą beveik 1000 km/h greičiu. Pasukite jį priešinga kryptimi į tą patį vėją, ir jis įveiks maždaug 690 km/h. Per keturių valandų skrydžio atkarpą tai jau nebe smulkmena.

Kodėl ji atbunda rugsėjį

Reaktyvinę srovę varo temperatūrų skirtumas. Kuo didesnis kontrastas tarp poliarinio ir subtropinio oro, tuo stipriau ji pučia. Liepą tas kontrastas būna silpniausias: toli šiaurėje jau ne vieną mėnesį šviečia saulė, gradientas švelnus, todėl srovė lėtesnė ir laikosi aukščiau, dažnai dykinėdama virš Islandijos ir Skandinavijos.

Nuo rugpjūčio pabaigos Arktis sparčiai vėsta, o subtropikuose vis dar šilta. Gradientas kas savaitę stiprėja, srovė greitėja ir slenka į pietus, nutįsdama per Šiaurės Atlantą, Airiją, Britaniją ir šiaurinę Prancūziją. Iki sausio ji pasiekia pilną galią ir įsitvirtina kaip tik ten, kur eina Europos skrydžių maršrutai į Atlanto pusę.

Oro linijos tai numato iš anksto. Žieminis tvarkaraštis, prasidedantis paskutinį spalio sekmadienį – šiemet spalio 25-ąją – nėra tiesiog vasariškas tvarkaraštis su mažesniu skrydžių skaičiumi. Sezonui pritaikoma ir suplanuota skrydžio trukmė, todėl tas pats maršrutas sausį gali turėti ilgesnę suplanuotą trukmę nei rugpjūtį, nors visa kita liko nepakitę.

Kuriuos jūsų skrydžius tai iš tikrųjų paveikia

Pigių skrydžių bendrovių tinklai kaip tik ir pilni tos pirmosios eilutės maršrutų: žiemos saulės skrydžiai iš Vidurio ir Rytų Europos į Kanarų salas bei Madeirą, nesibaigiantis srautas į Dubliną ir Lisaboną, rudeniniai šuoliai į Keflavíką. Jei skraidote bent vienu iš jų, jau ne vienerius metus mokate reaktyvinės srovės „mokestį", net nežinodami, kaip jis vadinasi.

Maršrutas perbraižomas du kartus per dieną

Skrydžio planas nėra tiesi linija tarp dviejų oro uostų. Jis sudaromas likus kelioms valandoms iki išvykimo pagal naujausią vėjo prognozę, o kompiuteris parenka ne trumpiausią, o pigiausią kelią per juos. Kai srovė tą dieną stipri, į vakarus skrendantis orlaivis noriai nukryps toli į šiaurę ar pietus nuo tiesioginio kurso, kad išvengtų stipriausio priešpriešinio vėjo, o skrendantis į rytus – nukryps, kad patektų į greičiausią srovės šerdį, kokią tik gali pasiekti.

Virš Atlanto tai yra oficialiai įforminta. Šiaurės Atlanto trasos – tai lygiagrečių „greitkelių" danguje sistema, kurią du kartus per dieną iš naujo nubrėžia Ganderio ir Šanviko skrydžių vadovai: viena sistema naktį – rytų kryptimi skrendančiai bangai į Europą, kita dieną – vakarų kryptimi skrendančiai bangai iš jos. Jų padėtis kinta kartu su srove, kartais net šimtais kilometrų per parą.

Pasinaudokite ja tinkamai, ir skaičiai tampa keisti. 2020 m. vasarį, kai audra dar labiau įsiūbavo reaktyvinę srovę virš Atlanto, „British Airways" 747 lėktuvas nuskrido iš Niujorko į Londoną per 4 valandas 56 minutes – tai greičiausias žinomas podgarsinis Atlanto perskridimas. Tą pačią dieną pasukus lėktuvą priešinga kryptimi, iškiltų jau ne laiko, o kuro problema: pakankamai stiprus priešpriešinis vėjas gali priversti į vakarus skrendantį siaurakorpusį lėktuvą sustoti papildomam techniniam sustojimui, kurio jam paprastai visai nereikėtų.

Pigių skrydžių bendrovei skrydžio trukmė – tai tiesiog pinigai: kuras, įgulos darbo valandos ir laisvė tvarkaraštyje, kurios ir taip beveik nėra. Vienas ilgas rytinis skrydis prieš vėją tyliai „suvalgo" atsargą, skirtą visiems tą dieną tuo pačiu orlaiviu vykdomiems reisams.

Nelygūs pakraščiai

Reaktyvinė srovė neturi sienų, bet turi pakraščius, o ties pakraščiais greitas oras slysta pro lėtesnį orą. Būtent tame šlyties sluoksnyje ir gyvena vadinamoji giedro dangaus turbulencija. Giedro dangaus turbulencija – tai jos atmaina, kurios neišduoda joks debesis ir apie kurią neįspėja joks radaro atspindys. Ji ateina iš giedro dangaus, todėl kartais saugos diržų signalas užsidega tada, kai už lango, atrodo, visiškai nieko nevyksta.

Dėl to nereikėtų per daug jaudintis. Tokio pobūdžio turbulencija kelia pavojų komfortui ir gali sukelti sužalojimų, bet nekelia grėsmės orlaivio konstrukcijai – lėktuvai statomi su didžiuliu atsargos koeficientu būtent tokiems atvejams. Nukenčia tie, kas tuo metu nesėdi ar nėra prisisegę, o skraido tai, kas paliekama laisvai gulėti ant sulankstomo staliuko.

Rudenį pakinta du dalykai. Srovė sustiprėja, todėl tenka skrieti pro didesnę šlytį. Ir pakinta priežastis: vasarą Europoje daužo daugiausia terminiai srautai ir audros ląstelės, kurias įgula mato ir gali apskrieti, o žiemą – dažniau giedro dangaus turbulencija, kurios niekas nemato. 2023 m. Redingo universiteto paskelbtas tyrimas nustatė, kad stipri giedro dangaus turbulencija virš Šiaurės Atlanto 1979–2020 m. išaugo maždaug 55 procentais – tai atspindi stiprėjančią ir aštresnę reaktyvinę srovę.

Penki patarimai, ką su tuo daryti

1. Žiūrėkite į skrydžio trukmę, o ne į išvykimo laiką. Du tuo pačiu maršrutu 07:00 val. išvykstantys skrydžiai skirtingais mėnesiais nėra tas pats skrydis. Savo dieną planuokite pagal suplanuotą atvykimo laiką ir jį patikrinkite tą akimirką, kai perkate bilietą, o ne pasikliaukite tuo, kas galiojo praeitą vasarą.
2. Laiko atsargą skirkite skrydžiui į vakarus. Jei jungiamuosius skrydžius derinate patys, atskirais bilietais, būtent skrydis į vakarus nuo spalio iki kovo trunka ilgiau. Toje pusėje norėčiau turėti tris valandas, o ne pusantros valandos – kelionė su vienu bagažo vienetu, kuris niekada nenusiima nuo peties, yra tai, kas leidžia plonai laiko atsargai apskritai išgyventi, ir būtent dėl to mūsų pačių įranga sukurta aplink vieną rankinį bagažą, kuris skrenda nemokamai.
3. Skrydžiui į vakarus rinkitės ankstyvą laiką. Vėlavimas per dieną kaupiasi, o skrydžiui prieš vėją 06:30 val. dar lieka visa likusi diena atsigauti. Tam pačiam skrydžiui 20:00 val. tokios galimybės jau nėra.
4. Nepainiokite tvarkaraščio su vėlavimu. Jei jūsų sausio grįžtamasis skrydis suplanuotas 25 minutėmis ilgesnis nei rugpjūčio, tai reiškia, kad oro linija sąžiningai įvertino vėją. Gražus skaičius, kuris niekada nepasitvirtina, yra blogiau.
5. Diržas užsegtas, buteliukas – padėtas. Sėdėdami visada laisvai užsisekite saugos diržą, o kai skrydis jau ir taip neramus, nelaikykite ant staliuko atviro kavos puodelio ar nešiojamojo kompiuterio. Jei esate jautrūs judėjimui, rinkitės vietas virš sparno arba šiek tiek priešais jį – jos arčiausiai orlaivio svorio centro ir juda mažiausiai.

Trumpai tariant

Reaktyvinė srovė yra vienintelis svarbiausias kintamasis, lemiantis, kiek truks skrydis Europoje, o dabar ji kaip tik įsijungia naujam sezonui. Skrydis į rytus – tai nuolaida; skrydis į vakarus – sąskaita. Planuokite laiko atsargas atitinkamai, o kai sausį vienuolikos kilometrų aukštyje virš Atlanto salone pasidarys neramu, prisiminkite: tai ne orlaiviui sunku – tai upės, kurios nematote, pakraštys.